Politologija (konspektas)

1.Politologijos objektas. Politologija – mokslas apie politika. Politika- nuo zodzio ‘polis’- mokymas valdyti. politologijos mokslasskiria politine sfera. Visuomenes sociumo schema: C poltine posistema dvasine posistema A B socialine posistema ekonomine posistema D Politine posistema susijusi su visom sferom. Politologija negali tyrineti grynai politika. Politologija uzkabino visas visuomenes funkcionavimo sferas. Politologija nagrineja valdzios strukturos funkcionavima, valstybe, visa visuomene. Politologija nagrineja visa visuma visuomeniniu problemu, kurios suskirstytos i 3 blokus: - socialinis-filosofinis (idejinis). Cia polit-ja tyria plitines koncepcijas atitinkancias konkretu metu perioda; -politines sistemos ir kulturos blokas; - politiniu institutu, proceso, elgsenos blokas. Politologijos tyrimas turi savyje jungti 3 pagrindinius aspektus: istorini, konkretu empirini, teorini. Visuomene egzistuoja laike ir erdve, todel labai svarbus istorinis aspektas. Politologijos objektas - valdzia, valstybe, valdzios santykiai. Taciau politologijos tyrimo objektai turi ivairius matmenis: - socialinis; - socialinis- psichologinis; - filosofinis; - socialinis-kulturinis; - ekonominis. Politine sfera yralabai sudetinga ir daugiareiksme, joje mase reiskiniu, institutu, santykiu, procesu, apimanciu daygybe sferu, tokiu kaip: teisine, partine, rinkimine, sprendimo priemimo mechanizma ir kt. Politnis procesas yra pastocioje dinamikoje. Politinis pasaulis yra dinamiskas, i save integruoja teorinius ir filososfiniu aspektus. politine istorija yra tu paciu politiniu teoriju istorija. Plotines teorijos turi atspindeti konkrecia realybe ir numatyti visuomenes vystymuisi vektorius. Politinis pasaulis susideda is 2 sferu : - is kasdienines konkrecios praktikos - is politiniu programu kurimo ( strategija, ideologija). Valstybe neturi kistis i ekonomine sfera. 2.Politika ( esme, kilme, funkcijos). Daug Antikos pasiekeju paliko kuriniu, kurie yra politiniai traktatai. Platonas, Aristotelis, Ciceronas - politikos mokslo sukurejai ir pradininkai. Bet nereikia tapatinti Antikos politiniu ideju su politikos mokslu. Politikos mokslas formavosi is ivairiu sriciu visame pasaulyje iskart. Isskirti politine sfera is kitu labai sunku. Politinio mokslo vystynas susijes su Markso, Engelsio, Marko Veberio idejomis. Pirmas politologijos formavimosi etapas: nuo Antikos iki Naujuju laiku. Aristotelis, T. Akvinietis ir kt. mastytojai. Buvo sukaupta ir perduotos is kartos i karta politines zinios. Taciau negalima teigti, kad pol. mosklas tapo savarankisku. Daug ivairiu minciu apie politologija buvo islaisvintosnuo teologijos ir morales ( Makviejelis, Bodenas, Hobbsas, Spinoza). Antras etapas. 19 am. pirmaisiais 10-meciais pol. mokslas po truputi pradeda atsidalinti nuo socialiniu ir humantariniu mokslu komplekso, o 20 am. tampa savarankiska disciplina. Nagrinejamos visuomenesproblemos. 19 am. pabaigoje- 20 am. pradzioje atsiranda eile zmoniu, mokslininku, kurie teige, kad politines problemas reikia atskirti nuo visuomeniniu problemu sprendimu. Vokietijoje savarankiskas pol. mokslas atsirado 19 am pirmoje puseje, jis buvo susijes su teisinem mokyklom. Prancuzijoje pol. mokslo susidarymas apeme 1871-1913. Did. Britanijoje 19 am. pabaigoje su Londono ekonomikosir politinio mokslo mokykla. Politnio mokslo funkcijos: ne tik nagrineti politinius ivykius salyje ir pasaulyje, bet ir analizuoti ir prognozuot juos. 3. Politika ir dorove. 4. Politine valdzia ir politiniai santykiai ( kilme, formos, rusys). Ikipolitine, tai yra ikivalstybine valdzia ir valdzios santykiai egzistavo apie 40 000 metu. Politiniai valdzios santykiai buna tada, kai yra valsstybe. Politine valdzia turi socialine esme, nes politine valdzia susikuria visuomeneje, kaip objektyvios butinybes, tam, kad nebutu chaoso. Politines valdzios socialiniai tikslai : 1. Pasalinti as sumazinti konfliktus, t.y. visuomenes integracija ( jungimas) - individu tam tikru interesu patenkinti. 2. Uztikrinti cisuomenes gerove, sprendziant ekonomines problemas ( socialines garantijos, darbo vietos, mokesciu sistema ir t.t.) Taciau valdzia gali ir dezinteruoti visuomene. Daznai tai vykdoma samoningai. Politikod pagrindas yra valdzia, o jai atstovauja valstybe, jos istaigos ir resursai. Valdzia nera abstrakcija, ji -realus veiksmas. Valdzia ir kai kurie individai paklusta vadavaujantis baime( i valdzia zmones neeina, nenoredami imtis atsakomybes, valdziai reikiacharizmatiniu savybiu). Valdzios ir valdzios santykiu teoriju koncepcijos: 1. Teologine koncepcija. Egzistavo iki viduramziu. Dieviskoji valdzios ideja, kuri teigia, kad valdzios pradas yra Dievas, o zmogiskajam pradui nebuvo skiriama jokio demesio. Viduramziais susiformavo kita koncepcija, teigianti, kad valdzios saltinis- Dievas, bet jis ta valdzia perdave zmonems. Siai koncepcijai atstavavo T. Akvinietis, kuris teige, kad egzistuoja 3 valdzios elementai: principas, budas ir igyvendinimas. ‘Valdzia savyje inerpretavo Dievo teise ir zmogaus valia ir samone.’ ‘ Valdzia netobula, nes zmones nuodemingi.’ T. Akvinietis. 2. Biologine koncepcija. Atstovai: Miselis Marsielis ir Friedrichas Nyce. Tegia, kad zmogus yra tokia biologine butybe, kurioje is prigimties slepiasi didele agresija, kuri nukreipta I tokius pat individus kaip jis pats. Laimi tas, kuris stipresnis ( Nyce), arba Dievo isrinktasis ( pvz.:Hitlerio logika, kad visi vokieciai - arijai) 3. Bichaivirinistine (zmogaus elgsenos) koncepcija. 19 am. treciaisiais 10-meciais amerikietis M. Merrim Lassuilas ir anglas Dz. Ketlinas.Teigia, kad zmogaus poelgi valdzios santykiuose diktuoja zmogaus prigimtis. Zmogus is prigimties myli valdzia ir jos troksta, tai pasamones dalykai. Stipresne baime pajungia kitus. Nepakanka reguliuoti visuomenes nariu elgsena tik teises (istatymais) instrumentais. Visuomeneje yra susikloste tradicijos, religija ir kt. 4. Psichoanalitine koncepcija. Nesamoninga politine elgsena. Valdzia- nesamoningas viespatavimas virs zmonius samones, zmones paklusta jegoms. Kartais nesamoningai uzslopinami protingi motyai ir paima virsu iracionalus neprotingi politiniai motyvai : baime, agresija, siekimas griauti. Amerikietis politologas K. Chornas kalbejo daug apie baimes motyva, kuris, anot jo, susiformuojasi priesiskai zmogui, socialinei aplinkai ( pvz., priesiskai soc. aplinka, nesaugumas). Chornas issikyre baimes diktuojamos zmogaus elgesio modelius-neurozes: - prisirisimo neuroze ( persiekijimo ideja), meile prissirisimo siekiama bet kokia kaina; - valdzios neuroze - siekia prestizo ir valdzios zmoniu. Be valdzios jie nieko tarsi neturi, nemoka, mezino ka daryti.; - paklusnumo neuroze ( konformizmas- prisitaikymas), gana neigiamas, diktuojamas naudos siekimo negimdo nieko racionalaus; - izoliacijos neuroze, begimas nuo visuomenes, nuot tikroves, cia gali gimti kas nors racionalaus. Taigi, valdzios santykiuose, politiniuose poelgesiuose labai svarbus psichologinis faktorius. 5. Mitologine koncepcija. Atstovas - Luisas Dugi, visuomene objektyviai pasidalinoi stiprius ir silpnus - valdancius ir valdomus, valdantieji stipresni fiziniu, moraliniu, reloginiu, ekonominiu ir kt. poziuriais. Stiprieji, noredami islaikyti valdzia, sugalvojo mita, kad ju valdzia Dievo duota ir nera jokios visuomenes valios. 6. Strukturine-funkcine koncepcija. Bet kokioje visuomeneje yra nelygiu zmoniu santykis. Atstovas - Parsons. Savo teorija vadina socialinio veiksmo teorija.Labai svarbu kokioje aplinkoje subrendes individas. Signalu visuma priklauso nuo geografines padeties, kur gyvena tautos. Geografine padetis vaidina vaidmeni politineje situacijoje. Jei tauta puikioje aplinkoje, formuojasi tingus tautos fenomenas. Lietuviu tauta prie juros, kuo ziauresnes salygos, tuo tvirtesne valstybe, tauta, gyvenanti prie juros, turi issaugoti visus resursus ir turi visas juru gerybes skirti sau. 7. Konfliktologine koncepcija. Sukurejai : Marksas, Engelsas. Bet kokioje visuomeneje gludi konfliktai : turtingu ir neturtingu klases kova. Tas konfliktas turi tendencija augti. Pagrindine kova nukreipta pasiekti valdzios. Issilavine zmones turi pinigu, kodel gi paprastas zmogus negali gauti to issilavinimo. Buvo keleta karta bandyta reguliuoti ta kova. Konflikta galima isvengti reformomis, sprendziant soacialines problemas. 8. Dualistine valdzios koncepcija.Si koncepcija susijusi su prancuzu politolugu M.Diuverze. Jis skyre 2 valdzios elementus : valdzia ir viespatavimas; materialineprievarta ir paciu pajungtu tikejimas, kad valdzia teisinga. Valstybe turi dayti viska, kad zmones tiketu, o tam pagerinti, reikia sukurti nedirbtini valdzios autoriteta, o visuomene turi gerbti valdzia. Valdzia, anot Diuverze, privalo garantuoti visuotenes nariu socialini solidaruma. Valdzios resursai. Valdzia, igyvendindama savo valia, naudoja ivairus metodus ir budus( itaka, autoriteta, istatyma, prievarta). Visi tie moetodai ir yra valdzios resursai. Politologijoje resursai skirstomi i 2 pagrindinius tipus : 1. antropologinis tipas ( zmogaus savybes). Siuos resursus aprase Makviejelis, isskyre 2 motyvus zmogaus elgsenoje: meile ir baime. Tas, kuris bijo, tas is sugeba valdyti. Baime - pastovi, meile - kintanti. Meile - dekingumas, meile paperkama. 2. Misriuju kriteriju valdzios resursai. Tofleris pastebejo, kad valstybes sistemoje buna paketimai. Istorijoje valdzia remiasi 3 resursais : jega, turtu ir ziniomis, priklausomai nuo resurso pirminybes formuojasi skirtingi valdzios tipai: jei jega- valdzios kokybe zema, jei turtas - vidutine kokybe, jei zinios- auksciausia kokybe. Dabar vyksta pereinamasis laikotarpis, jega ir turtas uzleidzia ziniomis. Kas valdo informacija, tas valdo pasauli. 5. Demokratija - politinio gyvenimo forma. ‘Demokratijos’ terminas yradaugiareiksmis r todel ivairiai traktuojamas, tai univeralus lozungas dabartiniu socialiniu politiniu ideju, taciau kiekviena ji supranta savaip. Senoveje Graikijoje buvo tiesiogine demokratija, ji, kaip politinis rezimas, atsirado ten. Demokratija - ‘demos’- liaudis, ‘krotos’- valdzia. Taciau istorinej represpektyvoje demokratija labai paito. Senoves Graikijos laikais demokratija buvo laikoma blogiausia valdymo forma. Dem-ja- tai minios valdzia, liaudis buvo zemos politines kulturos. Miesto poliui vadovavo issilavine zmones, imanoma manipuliuoti minios jausmais. Dem-ja dabar vadinama daugumos diktatas.Po prancuzu burzuazines revoliucijos buvo prisiminta apie dem-ja. Naujaisiais amziais t.p. buvo surista prie dem-jos doktrinos kurimo, tai ivyko deka liberalines minties.( Hobbsas, Lokas, Dzefersonas). Iskylo butinybe sprst valdzios klausimus. Naujaisiais amziais kitaip pazvelgta i dem-ja. Pagrindiniai skyrybos zenklai tarp siuolaikines dem-jos ir S. Graikijos: - S. Graikijoje nebuvo vladziu pasidalinimo; - S. Graikijoje lygybes traktavimas kitaip buvo isivaizduojamas; - Dem-jos teorija is demokratiniai institutai S. Graikijoje: liaudies valdzia (susirinkimai), dem-jos nesejas- liaudis; viduramziais- monarchas; naujaisiais laikais- individas. - 20 am. demokratine doktrina pasipilde visa eile nauju reikalavimu. 20 am. butina dem-jos salyga - politine laisve, be to , buvo akcentuojama pasirinkimo laisve socialineje-ekonomineje sferoje, taciau nevisiskai tai pavyko. Kalbamuoju laikotarpiu laisve kaip idealas dem-jos salygomis visuomet tui buti derinta su teisingumo principu. Sis derinimas yra l. sudetingas. Socialine-teisine valstybe siuko kaip geriausia dem-jos pasireiskimo funkcija humanitzuoti rinka. Demokratijos doktrinos: Skirstomos pagal atsakymusi kas valdo ir kaip valdo: - pliuralistine; - participatorine ( dalyvavimo); - elitos; - rinkos; - plebescitarine; - konsiciatyvine ( susitarimas ); - atstavaujamoji; - liaudies; -socialistine. Dabar pacios populiariausios: rinkos ir elitos. Elitine doktrina. Liaudies valdzia neigyvendinama, turi valdyti elita, kuo ju daugiau, tuo geriau, patys geriausi islieka. Politine elita - politine partija. Rinkos doktrina. Dem-ja tai zaidimas, niekas negali reguliuoti ekonominemis salygomis, pati ekonomika pastatys visus i savo vietas.Konkurencijos laisve privalo uztikrinti irprivalo suteikt kiekvienam lygias startines pozicijas. Pagrindiniai dem-jos principai: - pripazinimas, kad liaudis yra pirminis valdzios saltinis ir nesejas; - visu pilieciu lygybe pries istatyma ir teisma; - oficialiai pripazintos ot itvirtintos istatymo ir pacios pilieciu teises ir laisves; - klausimu sprendimas daugumos ir balsavima ir mazumos teise i opozicija; - vienodos visu pilieciu galimybes dalyvauti politiniame gyvenime; - valdziu padalijimas; - valstybines valdziu organu renkamumas, atsiskaitinumas, pakeiciamumas ir vietine savivalda; - liaudies teise be jokiu kliuciu kontroliuoti valstybes institucijas tiesiogines dem-jos pagalba ( rinkimai); -politinis pliuralizmas, nuomoniu ivairove. 1948 m. UN prieme ‘ Zmogaus teisiu dekloracija’.Viena dem-jos charakteristiku yra visu pilieciu politine lygybepries istatymus pgal principa: vienas balsas- vienas zmogus. Jega yra paskutinis argumentas sprendziant problemas dem-joje. 6.Politine sistema. Besivystant zmogui visuomeneje nuolat sudetingeja socialiniai rysiai, keiciame energonesejai, ir jo buvimas vieonoje ar kitoje valstybeje. Keiciasi tarptautine sitaucija, vadinasi, keiciasi zmogus. Atsiranda objektyvi butinybe visuomenei adaptuotis naujoje situacijoje ir uztikrinti visuomenes stabiluma.Sia misija atlieka politine sistema ( toliau p. s-ma). 1950 m. Cikagos mokyklos politologai ( Istonas, Almondas, Doicas) sukure p. s-mu modelius. Visi atstovai teige, kad p. s-ma yra ne valdzios, ne politiniu institutu zaismas ir funkcionavimas, o yra ekonomines visuomenes visuma organizuoja pagal ekonominius desnius, o p. s-ma tai racionali sistema. Jie teige, kad p. s-ma yra tiksline,ji kuriama tikslineje vadavaujantis tam tikromis idejomis, ziniomis, teorijomis ir veikia ne pagal ekonomines visuomenes funkcionavimo desnius. Politinis gyvenimas ir p. s-mos organizavimas tai stichiniai ir netvarkomi procesai, o p. s-mos tikslas - valdzios palaikymas visuomeneje. P.s-mos fundamente yra ideologija ( ideju visuma), kuri vaidina dideli vaidmmeni modernizuojant pacia p. s-ma. Racionalizmas ikunintas p. s-moje lyderio veikloje, valdzios organuose ir reglamentacijoje( nuostatos, istatymai ). P. s-ma - tai politikos subjektu, susijusiu su visuomenes valdymu ir vladzios santykiu visuma, kuri organizuota vieningu normatyviniu-vertybiniu pagrindu. P.s-ma - tai valdanciujuir valdamuju santykiai. Cikagos plitologai pasiule p.s-ma nagrineti kaip atskira savarankiska visuomenes visuma. Jie pirma karta pareiske, kaf politika turi sistemini charakteri. Pasinaudodami Parsanso idejomis, jie teige, kad p. s-ma privalo atlikti 4 funkcinius reikalavimus: - adaptacija; - tikslo siekimas; - integracija; - modelio palaikymas. Istono kibernetinis p. s-mos modelis: Aplinka-terpe reikalavimai sprendimai Iejimas------->------Politine sistema------->-------Isejimas--- | palaikymas veiksmai | ----Informacijos ivertinimas--->>>Sprendimo-->>Sprendimo ->- | gavimas ir atranka priemimas realizavimas | ------------- negu 50 % visu balsu), o kitos partijos neturi galimybiu nugaleti. Tokia sistema Meksikoje, Indijoje, Irane ir Skandinavijos salyse. Partiju kooperacijos sistema. Per rinkimine kampanija partijos konkuruoja tarpusavyje, taciau, pasibaigus rinkimams, pagrindines partijos atsisako konkurencijos ir kooperuojasi. Tokia sistema dazniausiai susiformuoja per kara, kitais ypatingais atvejais. Europoje Pirmojo Pasaulinio karo laikais ir Sveicarijoje. 8. Politinis elitas. Elitas (pranc. “Elite” - geriausias rinktinis) yra isskirtiniu zmoniu grupe, pasizyminti ypatingomis savybemis. Elitas (valdomoji grupe) monopolizuoja valzia bei butinus jei uztikrinti isteklius. Elitas dazniausiai savo nuoziura priima svarbiausius sprendimus. Elito kategorija yra universali sudetingoje modernioje visuomeneje. Parlamentinej demokratijoje valdo elitas. Pasak italu ekonomisto V. Pareto, politinio vadovavimo susidarymo salyga yra tam tikru indinvidu bruozai ir sugebejimai. Pasak Gaetano Mosca, politikos mokslu pradininko, net ir demokratijos dauguma valdo mazuma. Jos galimybes organizuotis yra didesnes. Kai valdancioji klase yra nuverciama, jos vieta uzima kita valdancioji klase, todel politinis elitas turi tendencija smukti ir kilti. Kai valdancioji klase praranda energija ir atsiriboja nuo talentingu autsaideriu, perversmai tampa neisvengiami. Jie pasibaigia vaildanciosios klases pakeitimu. Pvz. Burzuazine prancuzu revoliucija, rusu revoliucija (1917 m.). Vyraujant aristokratinei tendencijai, elitas yra uzdara grupe, kuri nepapildoma zmonemis is masiu. Rinkimai - elito atnaujinimo budas. Pasak Wraito Milso (JAV elito teoretikas), modernioje visuomeneje viespatauja auksciausios politines, karines ir korporuotos ekonomines figuros, kuriu galia kyla is ju padeties, uzimamos figuros atititinkamos institutinese strukturose. Sios trys grupes sudaro nuolatine sajunga - “valdzios elita”. Elitas turi vadovaujancias pozicijas svarbiausiose socialinese institucijose: politinese, ekonominese, karinese, religinese. Taigi valdo ne elitas, o elitai. Kadangi mases yra pasyvios, jos nedaro itakos elitui, ir sprendimai priimami pastarojo interesais. 9. Politiniai lyderiai (prigimtis, tipologija, funkcijos). Politinis lyderis turi buti ekspertu teises ir ekonomikos srityse. Turi buti sazininkas, doras ir atsidaves savo tautos pilietis. 10. Konstitucija demokratineje visuomeneje (kilme, raida, 1992 m. LR konstitucija). Konstitucija - tai pagrindinis salies istatymas, apibudinantis teises, igaliojimus ir proceduras, kuriomis nustatoma valstybines valdzios struktura, reguliuojama jos daliu saveika ir santykiai su pilieciais. Visi kiti istatyma ir norminiai aktai turi atitikti konstitucines nuostatas. Antikoje konstitucija buvo suprantama ne vien kaip abstrakti viesosios valdzios ir pilieciu teisiu struktura: jos sudetinis elementas buvo “dvasia” (Etosas), kuri suteikia gyvybes asamai strukturai. Jei antikos laikais buvo pabreziamas konstitucijos isaugimas, moderniaisiais laikais - samoningas, racionalus, kaip svarstymu isdava priimtas istatymas. Konstitucija atlieka sias funkcijas: a) apibrezia nacionalinius idealus (simboline funkcija); b) nustato vyriausybes struktura ir jos daliu saveika (organizacine funkcija); c) pagrindzia vyriausybes teise valdyti (legitimacijos funkcija); d) nustato pilieciu teises ir pareigas (ginybine funkcija); Bet ne visur atliekama pagrindine konstitucijos funkcija - valstybines valdzios reguliavima ir apribojima. Konstitucijos buna rasytosios ir nerasytosios. Pirma konstitucija - 1787 m. JAV. Tai pirmoji ir iki siol galiojanti su pakeitimais visame pasaulyje konstitucija. Europoje pirmoji konstitucija, po Didziosios prancuzu revoliucijos, Prancuzijoje 1789 m. Pirma Lietuvos konstitucija geguzes 5 d. 1791 metais. 1992 m. balandzio 21 d. Auksiausios tarybos posedyje, priimta LR konstitucija, kuria sudaro: preambule, 14 straipsniu, baigiamieji nuostatai bei konst. aktai ir istatymai. LR pilieciai negali kreiptis i konstitucini teisma. 11. Pagrindines socialines - politines doktrinos (liberalizmas, konservatizmas, komunizmas, fasizmas, social - demokratine ideologija). Liberalizmas. Tai yra pol. teorijos doktrina, teigianti individualios laisves prioriteta pries visas kitas politines vertybes. Si doktrina susiformavo 1688 m. anglu “Slovingosios revoliucijos” laikais. Doktrinos atsiradimas siejasi su kapitalistines arba laisvosios rinkos visuomenes atsiradimu. Tai yra klasine doktrina. Liberalizmo atsiradimas buvo bandymas sukurti nauja valstybes doktrina, kuria galima butu pries pastatyti monarchizmui, absoliutizmui ir visoms feodalines santvarkos atgyvenoms. Liberalai teigia, kad reikia sukurti teisine valstybe, kurioje visi pilieciai lygus pries istatymus, turi lygias teises ir turi jausti atsakomybe visuomenei. Valstybe turi garantuoti verslo, mokslo ir pasirinkimo laisve. Liberalizmas skyresi i ekonomini (atsiradimas siejamas su pramones revoliucija UK, EU, JAV XVIII amziuje. Tai yra verslo ir organizavimo bei sutarciu sudarymo laisve) ir politini (nagrinejo valstybines valdzios realizavimo budus, bei valstybes ir pilieciu tarpusavio santykius) liberalizmus. Po Antrojo pasaulinio karo susiformavo neoliberalizmas - bet kokios laisvos visuomenes pagrida sudaro laisves principas, zmoniu nelygybe yra svarbiausia visuomenes pazangos salyga. Valstybe, ju manymu, gali teigti informacija apie padeti rinkoje. Siuolaikiniame pasaulyje neoliberalizmo itaka padidejo. Ja propaguoja visuomenes informacijos priemones, organizacijos ir klubai. Liberalu teiginiu individas ir pilietine visuomene turi buti auksciau uz valstybe. Liberalizmo lozungas (sukis): Nesikiskit, nesimaisykit! Teorinius liberalizmo pamatus klojo: UK - John Lock; JAV - Adam Smith; Prancuzija - Sarlis Monteskje; Vokietija - Emanuelis Kantas; Konservatizmas. Tai yra bandymas issaugoti esama tvarka, salygas, tradicijas ir paprocius, neatsizvelgiant i visuomenes gyvenimo bei kulturos pakeitimus. Konservatizmas atsirado kaip aristokratu reakcija i didziaja prancuzu revoliucija. Is pradziu tai buvo klasine doktrina, bet dabar ji apima daugeli sluoksniu. Konservatizmo pol. idealas yra stipri valstybe, tiksli visuomenes politine stratifikacija, valdzia priklauso politiniam elitui. Tokios tradicines vertybes, kaip seima, religija, morale, turi buti jungiamos su poindustrinemis vertybemis (kurybinis darbas, issilavinimas, aktyvus darbininku ijungimas i gamybos valdyma). Konservatoriai nepripazista staigiu posukiu ivairiose srityse. Jie nori uztikrinti pastovuma. Komunizmas (Marksizmas). Pagrindine sios doktrinos ideja: privacios nuosavybes panaikinimas, paliekant asmenine nuosavybe. Isnaudojimas zmogaus zmogumi turi buti panaikintas. Turi buti kiekvieno zmogaus laisvas vystymasis (individo laisve). Viso komunizmo idejos sukasi apie idealios valstybes sukurima, taciau vienintelis kelias tai pasiekti - revoliucija. Revoliucija, komunizmo ideologijos kurejai laike neisvengiama ir desninga. Visuomene, pagal Marksa, skiriasi i dvi antogonistines (priesingas) klases: turtingieji ir neturtingieji. Tas antogonizmas neleidzia sutaikyti klasiu. Ju kova varo istorija i prieki. Komunizmas buvo sukurtas kaip reakcija liberalizmui. Fasizmas. Tai yra neklasine doktrina. Atsirado italijoje. Jie teige, kad ju tauta yra isrinktine. Fasizmas taip pat buvo Vokietijoje. Jei valstybe yra nusilpusi, tuomet yra geriausios salygos fasizmui atsirasti. Todel jis atsirado Vokietijoje (kuri buvo nustekenta pasaulinio karo, pasaulines krizes). Social - demokratine ideologija. Susikure kaip klasine ideologija (darbininkai) XIX a. viduryje, Marksizmo lopsyje. Social-demokratizmas atsisake Marksistiniu ideju tik 1952 m. Jie paskelbe, kad toliau nebesivadovaus marksizmo idejomis, ir kad ju pagrindas yra socialinis demokratizmas. Soc. demokratizmas remiasi trimis pagr. vertybemis: a) laisve (ekonomine, politine, socialine); b) teisingumas; c) solidarumas. Soc. demokatai buvo uz socialines-teisines valstybes sukurima. 12. Lietuva ir tarptautines organizacijos (ES, NATO ir svarbiausios tarptautines organizacijos). Is bendro issilavinimo... 13. Valstybes fenomenas (atsiradimas, raidos tendencijos, modernios ir teisines valstybes principai). Valstybe - tai pagrindine politines valdzios neseja. Valstybes santvarkos dalys: a) istatymu patariamasis organas (karo, taikos sajungos klausimai); b) vykdomji valdzia (svarbu!!); c) teismai (be teismu nera valstybes); Valstybes galva - karalius, karaliene arba prezidentas ar kt. Tai yra asmuo, kuris yra tarp leidziamosios ir vykdomosios valdzios. Leidziamoji valdzia yra parlamentas. Vykdomoji - vyriausybe. Esminiai du skirtumai tarp siuolaikines ir ankstesnes valstybes. Siuolaikine valstybe nesiekia padidinti savo teritorija ir sukurti “pasauline” valstybe. Visos siuolaikines valstybes siekia tapti teisinemis valstybemis (t.y. valdo tik istatymai). Buna dvi valstybes formos. Respublika ir monarchija. Pirmoji valstybe buvo sukurta pries 3000 m. pr. Kr., Egipte. Visos senovines valstybes siekia platinti savo teritorija karo veiksmais. Pacios didziausios senovines valstybes - Egiptas, Karfagenas, Graikija, Persu imperija, Roma. Viduramziais Europoje formavosi valstybes. Viespatavo absoliutine monarchija, bet buvo ir respublikos (Genuja, Venecija). Viduramziu didziausios valstybes: Bizantija, Anglija, Prancuzija, Ispanija, Sventoji Romos imperija. XVI a. priklause terminas valstybe. 1787 m. susikure Jungtines valstijos. Bendrai egzistavo monarchijos, bet buvo tendencija apriboti monarcho valdzia. Atsiranda terminas nacija ir nacionaline valstybe. Naujaisiais laikais visos valstybes skirstomos i respublikas ir monarchijas. Zlugo visos 4 imperijos. Kuriasi daug nauju valstybiu. Siuolaikines valstybes modeliai: teisine, socialine, modernistine (teisine-socialine) valstybes. Teisines valstybes pozymiai: 1. Valdziu pasidalijimas (vykdomoji, leidziamoji ir teisine valdzia); 2. Isvystyta pilietine visuomene (nevalstybines sajungos, bendrijos, organizacijos); 3. Apribota istatymu valstybes veiklos forma; 4. Teisine pilieciu lygybe; 5. Zmogaus teisiu prioritetas valstybiniu istatymu atzvilgiu; 6. Liaudies suverenitetas (liaudis yra galutinis valdzios saltinis, o valstybinis suverenitetas yra atstovaujamojo pobudzio); 7. Leidziama viskas, kas neuzdrausta istatymu (sis metodas taikomas ne tik individui, bet ir valstybei); 8. Kitu zmoniu laisve ir teise, kaip vienintelis individo laisves apribojimas. Kiekvieno laisve baigiasi ten, kur ji pazeidzia kito laisve. Moderniosios valstybes modelis: LR visuomene neturi soc.-teisines valstybes koncepcijos, kaip kitokios. Tokioje valstybeje zmones turi buti laisvi, turi buti sprendziami ju klausimai ir t.t. Butina privati nuosavybe, nes zmones, turintys privacia nuosavybe, tampa suinteresuoti istatymuose, kad pletoti savo turta bei versla. Paciai valstybei suteiktos platesnes galimybes nei teisinej valstybej. Ji turi silpninti socialiai stiprius piliecius, kad tie nepasidarytu oligarchais. Modernios valstybes pagrindinis dalykas - socializuoti versla, padaryti ji atsakingu uz visuomene. Turtuoliai neturi buti didziule nasta ekonomiskai silpnesniems. Daug demesio skirta reformoms. Pilietine visuomene normaliai funkcionuoja tiktai rinkos ir demokratijos salygomis, kada individas ir valstybes pavaldinys tampa laisvu plieciu - savininku, turinciu savigarbos jausma ir pasiruosiusiam priimti ukine ir politine atsakomybe. Socialine – teisine valstybe siejama su 3 socialinio valstybingumo problemu lygmenimis: 1. Valstybe isipareigoja per savo visas institucijas pagelbeti neigaliems savo pilieciams. Valstybe turi sukurti zmogaus verte, egzistencija. Visos sios priemones turi buti ne valstybes labdara, bet norminiai konstituciniai isipareigojimai. 2. Pagrindines zmogaus teisiu socialinis susaistymas. I ji ieina teisine silpnuju apsauga, o socialiai galinguosius valstybe turi drausminti per mokescius ir per vertybine visuomenes orientacija. 3. Valstybes ir visuomenes sutapatinimas. Soc.-teisine valstybe sukurti reikalingos trys salygos: atitinkamo ekonominio potencialo sukurimas, socialiniai istatymai, brandi pilietine visomene.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!