Inžinerija (konspektas)

1. Ministerijos: Aplinkos ministerija, Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Žemės ūkio.
LR valstybinis patentų biuras; Lietuvos standartizacijos departamentas; statistikos departamentas; LR mokslo taryba (pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, iš VGTU į tarybą įeina statybinės mechanikos vedėjas J. Atkočiūnas.
2. Inžinerijos objektas. Tai, kas įeina į inžinerijos objektą: a)krypties apžvalga b)produkto istorinė apžvalga c)produkto aprašymas d)gamyba e)technologijos f)naudojamos medžiagos g)medžiagų fizinių, mechaninių, cheminių ir kitų savybių aprašymas h)kokybė i)produktui keliami reikalavimai j)inovacijos k)naujas produktas.
Žemės pluta yra sudaryta iš mineralų. Iš viso mūsų planetoje randama apie 7000 mineralų, bet tik keliasdešimt yra labai naudingi. Dauguma mineralų yra kieti. Jie gali būti taisyklingos ir netaisyklingos struktūros. Mineralai turi charakteringas fizines savybes (forma, spalva, skaidrumas bei blizgesys) ir mechanines savybes (atsparumas skėlimui, lenkimui). Mineralų blizgesys gali būti poliruoto metalo, deimanto, kalnų kristalo, sieros, perlamutro, gipso bei asbesto. Labai svarbu mineralų kietumas. Kietumo skalė turi 10 lygių : 1- talkas, 2- gipsas, 3- kalcitas (lengvai perrėžiamas peiliu), 4- fluoritas, 5- apatitai (peilis nepalieka įbrėžimo), 6- įbrėžia plieną, 7- kvarcas (lengvai raižo plieną), 8- topazas (raižo plieną ir stiklą), 9- korundas (raižo viską išskyrus deimantą), 10- deimantas. Pagrindiniai mineralų klasių atstovai: grynuoliai, sulfidai, halogeninai, oksidai, karbonatai, fosfatai, sulfatai, silikatai. Visi žemėje esantys gamtos ištekliai skirstomi į neatsikuriančius ir atsikuriančius. Neatsikuriantieji: a) mineralinės iškasenos, b) organinis kuras (nafta, akmens anglys, dujos). Gamtos ištekliai skirstomi į: žemės, saulės radiacija, vanduo, jūros potvynių energija, oras, vėjo energija. Be to: dirvožemis, augalija, gyvūnija, gyvenamoji erdvė, naudingos iškasenos. Neišsenkantys ištekliai, tai saulės, vėjo energija. Naudingosios iškasenos: rūdinės (juodųjų, spalvotųjų, retųjų ir tauriųjų metalų rūdos) ir nerūdinės (cheminės pramonės žaliavos: smėlis, molis, žvyras, gruntas ir kt.). geležies rūda - tai svarbiausia juodosios metalurgijos žaliava iš kurios lydomas plienas ir ketus. Iškasamoje rūdoje geležies būna nevienodai. Daugiausiai geležies rūdos turi: Rusija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!